Vietos
Maršrute – 115 vietų; kiekviena apžvelgta penkiais rakursais: kuo ypatinga, kultūra ir istorija, vietos kūrimas, nardymas ir vanduo, fotografija.
06.1
Žemėlapis
05.2
Turinys
Ramiojo vandenyno pietūs ir Mikronezija
Salų įlanka ir Whangarei, Naujoji Zelandija
Kelionė prasideda ten, kur prasidėjo šiuolaikinė Naujoji Zelandija.
FidžisSavusavu, Taveunis, Lau salos, Jasavos salos
Daugiau nei 330 salų, iš kurių apgyvendinta maždaug trečdalis ir kuriose kaimo protokolas vis dar lemia, kaip atvyksta svečias.
Tuvalu ir KiribatisFunafutis ir Tarava
Dvi žemų koralų atolų valstybės, išsidėsčiusios palei pusiaują ir niekur neiškylančios daugiau nei keletą metrų virš jūros.
Maršalo salosMadžuras
Dvidešimt devyni atolai ir penkios salos, išsibarsčiusios maždaug 2 mln. km² vandenyno plote; vidutinis jų aukštis – apie 2 m virš jūros lygio.
Ponpėjus
Nan Madolas – beveik 100 dirbtinių bazalto salelių miestas ant rifo prie Temveno salos – yra viena didžiausių Ramiojo vandenyno archeologinių vietų (UNESCO, 2016).
Kosrajė
Aukšta, atogrąžų miškais apaugusi vulkaninė sala, kurią pasiekia labai nedaug keliautojų.
Čūkas (Truko lagūna)
Maždaug 2 100 km² lagūna, kurioje yra didžiausia pasaulyje Antrojo pasaulinio karo laivų nuolaužų sankaupa. 1944 m. tai buvo Japonijos jungtinio laivyno priešakinė bazė, kartais vadinama „Ramiojo vandenyno Gibraltaru“.
Japas
Rai – akmeninių pinigų – tėvynė: kalkakmenio diskai, kurių skersmuo siekia iki maždaug 3,5 m, buvo iškalami Palau ir 400 km gabenami kanojomis ir plaustais.
Palau
Uolų salų pietinė lagūna (UNESCO, 2012) – apie 445 negyvenamos kalkakmenio salos, kurias jūra išgraužė į grybų formas. 2009 m.
Salų įlanka ir Whangarei, Naujoji Zelandija
Kelionė prasideda ten, kur prasidėjo šiuolaikinė Naujoji Zelandija.
FidžisSavusavu, Taveunis, Lau salos, Jasavos salos
Daugiau nei 330 salų, iš kurių apgyvendinta maždaug trečdalis ir kuriose kaimo protokolas vis dar lemia, kaip atvyksta svečias.
Tuvalu ir KiribatisFunafutis ir Tarava
Dvi žemų koralų atolų valstybės, išsidėsčiusios palei pusiaują ir niekur neiškylančios daugiau nei keletą metrų virš jūros.
Maršalo salosMadžuras
Dvidešimt devyni atolai ir penkios salos, išsibarsčiusios maždaug 2 mln. km² vandenyno plote; vidutinis jų aukštis – apie 2 m virš jūros lygio.
Ponpėjus
Nan Madolas – beveik 100 dirbtinių bazalto salelių miestas ant rifo prie Temveno salos – yra viena didžiausių Ramiojo vandenyno archeologinių vietų (UNESCO, 2016).
Kosrajė
Aukšta, atogrąžų miškais apaugusi vulkaninė sala, kurią pasiekia labai nedaug keliautojų.
Čūkas (Truko lagūna)
Maždaug 2 100 km² lagūna, kurioje yra didžiausia pasaulyje Antrojo pasaulinio karo laivų nuolaužų sankaupa. 1944 m. tai buvo Japonijos jungtinio laivyno priešakinė bazė, kartais vadinama „Ramiojo vandenyno Gibraltaru“.
Japas
Rai – akmeninių pinigų – tėvynė: kalkakmenio diskai, kurių skersmuo siekia iki maždaug 3,5 m, buvo iškalami Palau ir 400 km gabenami kanojomis ir plaustais.
Palau
Uolų salų pietinė lagūna (UNESCO, 2012) – apie 445 negyvenamos kalkakmenio salos, kurias jūra išgraužė į grybų formas. 2009 m.
Japonija ir Kinijos jūros
Okinava ir Išigakis
Riūkiū karalystė (1429–1879) buvo nepriklausoma prekybos valstybė tarp Kinijos, Japonijos ir Pietryčių Azijos, su kultūra, besiskiriančia nuo žemyninės Japonijos.
KiūšiūKagošima, Nagasakis
Sakuradžima, vienas aktyviausių Japonijos ugnikalnių, kelis kartus per metus išsiveržia kitapus įlankos nuo Kagošimos – maždaug 600 000 gyventojų miesto, kurio orų prognozėje nurodoma, kur nuneš pelenus.
Seto vidaus jūraHirošima, Mijadžima, Naošima, Tešima, Onomičis
Daugiau nei 700 salų ramioje vidaus jūroje, kuri 1934 m. tapo vienu pirmųjų Japonijos nacionalinių parkų.
Kiotas ir Nara (traukiniu iš Osakos)
Kiotas buvo Japonijos imperatoriaus sostinė nuo 794 iki 1868 m. ir vien jame yra 17 UNESCO objektų.
Kamakura ir Tokijas
Didysis Tokijas su maždaug 37 mln. gyventojų yra didžiausia metropolinė zona pasaulyje, tačiau didžioji jo dalis pastatyta mažų gatvių ir kaimynysčių mastu.
Tohoku ir HokaidasHakodatė
Tohoku regiono Sanriku pakrantę 2011 m. kovą nusiaubė cunamis, ir nuo to laiko ji atstatyta labai įvairiai – tai atviras atsigavimo tyrimas.
Japonijos jūros pakrantėSado, Kanadzava ir Oki
Rami užnugarinė Honšiū pakrantė, atsukta į Korėją ir Rusiją per jūrą, kurią užsieniečiai kerta retai.
KorėjaPusanas, Kiongdžu ir Čedžu
Už dienos kelio nuo Japonijos – kita civilizacija: kalnuotas pusiasalis su savu raštu, sava virtuve ir keturių milijonų uostamiesčiu, užstatytu ant stačių šlaitų.
TaivanasGaosiongas, Tainanas ir Penghu
Aukštų kalnų ir tankių miestų sala – ir vieta, kur statoma dauguma RAW dydžio pasaulio motorinių jachtų.
Honkongas ir Makao
Septynių milijonų uostamiestis nuskendusioje daugiau nei dviejų šimtų salų pakrantėje.
FilipinaiSubiko įlanka ir Palavanas
Septyni tūkstančiai salų pačiame pasaulio jūrų gyvybės centre.
BorneoKota Kinabalu, Brunėjus, Kučingas ir Kumajus
Trečia pagal dydį Žemės sala, kuria dalijasi Malaizija, Brunėjus ir Indonezija, su atogrąžų mišku, senesniu už Amazonės.
Singapūras ir Malakos sąsiauris
Vienas didžiųjų pasaulio jūrų kelių, šešių šimtų mylių ilgio ir vietomis vos kelių mylių pločio.
Puketas ir Phang Nga įlanka
Didžiausia Tailando sala, o šalia jos – kalkakmenio bokštų įlanka, kylančių tiesiai iš seklios žalios jūros.
Okinava ir Išigakis
Riūkiū karalystė (1429–1879) buvo nepriklausoma prekybos valstybė tarp Kinijos, Japonijos ir Pietryčių Azijos, su kultūra, besiskiriančia nuo žemyninės Japonijos.
KiūšiūKagošima, Nagasakis
Sakuradžima, vienas aktyviausių Japonijos ugnikalnių, kelis kartus per metus išsiveržia kitapus įlankos nuo Kagošimos – maždaug 600 000 gyventojų miesto, kurio orų prognozėje nurodoma, kur nuneš pelenus.
Seto vidaus jūraHirošima, Mijadžima, Naošima, Tešima, Onomičis
Daugiau nei 700 salų ramioje vidaus jūroje, kuri 1934 m. tapo vienu pirmųjų Japonijos nacionalinių parkų.
Kiotas ir Nara (traukiniu iš Osakos)
Kiotas buvo Japonijos imperatoriaus sostinė nuo 794 iki 1868 m. ir vien jame yra 17 UNESCO objektų.
Kamakura ir Tokijas
Didysis Tokijas su maždaug 37 mln. gyventojų yra didžiausia metropolinė zona pasaulyje, tačiau didžioji jo dalis pastatyta mažų gatvių ir kaimynysčių mastu.
Tohoku ir HokaidasHakodatė
Tohoku regiono Sanriku pakrantę 2011 m. kovą nusiaubė cunamis, ir nuo to laiko ji atstatyta labai įvairiai – tai atviras atsigavimo tyrimas.
Japonijos jūros pakrantėSado, Kanadzava ir Oki
Rami užnugarinė Honšiū pakrantė, atsukta į Korėją ir Rusiją per jūrą, kurią užsieniečiai kerta retai.
KorėjaPusanas, Kiongdžu ir Čedžu
Už dienos kelio nuo Japonijos – kita civilizacija: kalnuotas pusiasalis su savu raštu, sava virtuve ir keturių milijonų uostamiesčiu, užstatytu ant stačių šlaitų.
TaivanasGaosiongas, Tainanas ir Penghu
Aukštų kalnų ir tankių miestų sala – ir vieta, kur statoma dauguma RAW dydžio pasaulio motorinių jachtų.
Honkongas ir Makao
Septynių milijonų uostamiestis nuskendusioje daugiau nei dviejų šimtų salų pakrantėje.
FilipinaiSubiko įlanka ir Palavanas
Septyni tūkstančiai salų pačiame pasaulio jūrų gyvybės centre.
BorneoKota Kinabalu, Brunėjus, Kučingas ir Kumajus
Trečia pagal dydį Žemės sala, kuria dalijasi Malaizija, Brunėjus ir Indonezija, su atogrąžų mišku, senesniu už Amazonės.
Singapūras ir Malakos sąsiauris
Vienas didžiųjų pasaulio jūrų kelių, šešių šimtų mylių ilgio ir vietomis vos kelių mylių pločio.
Puketas ir Phang Nga įlanka
Didžiausia Tailando sala, o šalia jos – kalkakmenio bokštų įlanka, kylančių tiesiai iš seklios žalios jūros.
Indijos vandenynas, Afrika ir Atlantu namo
Šri LankaGalė, Trinkomalis ir kalnų kraštas
Sala Indijos vandenyno posūkyje, kurią du tūkstančius metų lankė kiekviena jūrinė tauta.
Maldyvai
Tūkstantis du šimtai koralų salų dviguboje dvidešimt šešių atolų grandinėje, niekur ne aukštesnių kaip du metrai.
MaskarenaiRodrigesas, Mauricijus ir Reunjonas
Trys ugnikalnių salos vienos Indijos vandenyno pietvakariuose, negyvenamos iki europiečių atvykimo.
MadagaskarasSent Mari ir Nosi Bė
Ketvirta pagal dydį pasaulio sala, aštuoniasdešimt milijonų metų atskirta nuo Afrikos.
Pietų Afrikanuo Zulų krašto iki Keiptauno
Pietinis Afrikos galas, kur susitinka Indijos ir Atlanto vandenynai.
NamibijaLiudericas ir Volvis Bėjus
Pakrantė, kur seniausia pasaulio dykuma susitinka su šaltu vandenynu.
Šv. Elenos ir Ascensiono salos
Du taškeliai Pietų Atlanto viduryje – vienos atokiausių gyvenamų salų Žemėje.
Žaliasis KyšulysMindelas, Santu Antanas, Sidadi Velja
Dešimt vulkaninių salų prie Vakarų Afrikos su savita kreolų kultūra.
Azorų salosSan Migelis, Terseira, Fajalis, Pikas
Devynios vulkaninės salos Atlanto viduryje, kur susitinka trys tektoninės plokštės.
AnglijaFalmutas, Solentas ir Londonas
Pietinė Anglijos pakrantė nuo Kornvalio granito uostų iki sostinės, pasiekiamos jos upe.
Amsterdamas
XVII a. kanalų žiedas (UNESCO), pastatytas žemiau jūros lygio esančioje žemėje, mieste, kuriame dviračių daugiau nei žmonių.
Kylio kanalas ir Danijos salos
Kylio kanalas (1895), apie 98 km ilgio, – judriausias dirbtinis vandens kelias pasaulyje, kertantis Šlėzvigą-Holšteiną tarp Šiaurės ir Baltijos jūrų.
Pietinė BaltijaBornholmas, Karlskruna ir Gdanskas
Namų jūra: trumpi perėjimai tarp senų prekybos miestų prie jūros be potvynių, apysūriu vandeniu.
Klaipėda ir Kuršių nerija
Vienintelis Lietuvos jūrų uostas ir RAW namai, prie vartų į Kuršių neriją (UNESCO) – 98 km ilgio smėlio pusiasalį su aukštomis kopomis ir pušynais, kurį Lietuva dalijasi su Rusijos Kaliningrado sritimi.
Šri LankaGalė, Trinkomalis ir kalnų kraštas
Sala Indijos vandenyno posūkyje, kurią du tūkstančius metų lankė kiekviena jūrinė tauta.
Maldyvai
Tūkstantis du šimtai koralų salų dviguboje dvidešimt šešių atolų grandinėje, niekur ne aukštesnių kaip du metrai.
MaskarenaiRodrigesas, Mauricijus ir Reunjonas
Trys ugnikalnių salos vienos Indijos vandenyno pietvakariuose, negyvenamos iki europiečių atvykimo.
MadagaskarasSent Mari ir Nosi Bė
Ketvirta pagal dydį pasaulio sala, aštuoniasdešimt milijonų metų atskirta nuo Afrikos.
Pietų Afrikanuo Zulų krašto iki Keiptauno
Pietinis Afrikos galas, kur susitinka Indijos ir Atlanto vandenynai.
NamibijaLiudericas ir Volvis Bėjus
Pakrantė, kur seniausia pasaulio dykuma susitinka su šaltu vandenynu.
Šv. Elenos ir Ascensiono salos
Du taškeliai Pietų Atlanto viduryje – vienos atokiausių gyvenamų salų Žemėje.
Žaliasis KyšulysMindelas, Santu Antanas, Sidadi Velja
Dešimt vulkaninių salų prie Vakarų Afrikos su savita kreolų kultūra.
Azorų salosSan Migelis, Terseira, Fajalis, Pikas
Devynios vulkaninės salos Atlanto viduryje, kur susitinka trys tektoninės plokštės.
AnglijaFalmutas, Solentas ir Londonas
Pietinė Anglijos pakrantė nuo Kornvalio granito uostų iki sostinės, pasiekiamos jos upe.
Amsterdamas
XVII a. kanalų žiedas (UNESCO), pastatytas žemiau jūros lygio esančioje žemėje, mieste, kuriame dviračių daugiau nei žmonių.
Kylio kanalas ir Danijos salos
Kylio kanalas (1895), apie 98 km ilgio, – judriausias dirbtinis vandens kelias pasaulyje, kertantis Šlėzvigą-Holšteiną tarp Šiaurės ir Baltijos jūrų.
Pietinė BaltijaBornholmas, Karlskruna ir Gdanskas
Namų jūra: trumpi perėjimai tarp senų prekybos miestų prie jūros be potvynių, apysūriu vandeniu.
Klaipėda ir Kuršių nerija
Vienintelis Lietuvos jūrų uostas ir RAW namai, prie vartų į Kuršių neriją (UNESCO) – 98 km ilgio smėlio pusiasalį su aukštomis kopomis ir pušynais, kurį Lietuva dalijasi su Rusijos Kaliningrado sritimi.
Arktis ir Šiaurės Amerika
Kopenhaga ir Zundas
Sostinė, pastatyta ant uostų ir kanalų, kur laivas gali stovėti pačiame miesto viduryje.
Geteborgas ir Bohusleno pakrantė
Vakarinė Švedijos pakrantė: uostamiestis, kurį olandų inžinieriai pastatė ant kanalų, o į šiaurę nuo jo – tūkstantis plikų granito salų su raudonomis valčių pašiūrėmis kiekviename plyšyje.
Oslas ir Pietų Norvegija
Sostinė miškingo fjordo gale, o už jos – baltų medinių miestelių pakrantė už šcherų užuolaidos.
Bergenas, Olesunas ir Geirangerio fiordas
Geirangerio fiordas kartu su Nerojaus fiordu – UNESCO objektas su stačiomis sienomis ir kriokliais.
Trondheimas
Ant šventojo Olafo kapo pastatyta Nidaroso katedra – šiauriausia viduramžių katedra pasaulyje ir Norvegijos karūnavimo bažnyčia.
Lofoteno salos
Granito viršūnės, kylančios tiesiai iš jūros toli už poliarinio rato, tačiau Golfo srovės palaikomos švelnaus klimato.
Tromsė
Didžiausias Šiaurės Norvegijos miestas ir tradiciniai vartai į Arktį, iš kurių išvyko daug poliarinių ekspedicijų.
Svalbardas
Longjyrbyenas – šiauriausias pasaulyje miestas, kuriame gyvena daugiau nei 1 000 žmonių.
Islandija
Ugnies ir ledo sala ant Atlanto vidurio kalnagūbrio, kur gimsta Žemės pluta.
Pietų Grenlandija
Pietinis didžiausios pasaulio salos galas: fjordai, ledynai ir ledkalniai – ir žali slėniai, davę kraštui vardą.
Niufaundlandas ir Sen Pjeras
Rytinis Šiaurės Amerikos pakraštys – uolų, pelkių ir rūko sala prie Didžiųjų seklumų.
Naujoji ŠkotijaKeip Bretonas, Halifaksas ir Lunenburgas
Tūkstančio įlankėlių pusiasalis, Didžiųjų seklumų škunų namai.
Naujoji Anglijanuo Meino iki Niuporto
Granito salų, eglių ir medinių miestelių pakrantė.
Niujorkas
Šis miestas – uostas: salynas Hadsono žiotyse su penkiais šimtais mylių kranto linijos.
Česapiko įlankaAnapolis ir Vašingtonas
Didžiausia Jungtinių Valstijų estuarija, dviejų šimtų mylių ilgio ir daugiausia sekli.
Kopenhaga ir Zundas
Sostinė, pastatyta ant uostų ir kanalų, kur laivas gali stovėti pačiame miesto viduryje.
Geteborgas ir Bohusleno pakrantė
Vakarinė Švedijos pakrantė: uostamiestis, kurį olandų inžinieriai pastatė ant kanalų, o į šiaurę nuo jo – tūkstantis plikų granito salų su raudonomis valčių pašiūrėmis kiekviename plyšyje.
Oslas ir Pietų Norvegija
Sostinė miškingo fjordo gale, o už jos – baltų medinių miestelių pakrantė už šcherų užuolaidos.
Bergenas, Olesunas ir Geirangerio fiordas
Geirangerio fiordas kartu su Nerojaus fiordu – UNESCO objektas su stačiomis sienomis ir kriokliais.
Trondheimas
Ant šventojo Olafo kapo pastatyta Nidaroso katedra – šiauriausia viduramžių katedra pasaulyje ir Norvegijos karūnavimo bažnyčia.
Lofoteno salos
Granito viršūnės, kylančios tiesiai iš jūros toli už poliarinio rato, tačiau Golfo srovės palaikomos švelnaus klimato.
Tromsė
Didžiausias Šiaurės Norvegijos miestas ir tradiciniai vartai į Arktį, iš kurių išvyko daug poliarinių ekspedicijų.
Svalbardas
Longjyrbyenas – šiauriausias pasaulyje miestas, kuriame gyvena daugiau nei 1 000 žmonių.
Islandija
Ugnies ir ledo sala ant Atlanto vidurio kalnagūbrio, kur gimsta Žemės pluta.
Pietų Grenlandija
Pietinis didžiausios pasaulio salos galas: fjordai, ledynai ir ledkalniai – ir žali slėniai, davę kraštui vardą.
Niufaundlandas ir Sen Pjeras
Rytinis Šiaurės Amerikos pakraštys – uolų, pelkių ir rūko sala prie Didžiųjų seklumų.
Naujoji ŠkotijaKeip Bretonas, Halifaksas ir Lunenburgas
Tūkstančio įlankėlių pusiasalis, Didžiųjų seklumų škunų namai.
Naujoji Anglijanuo Meino iki Niuporto
Granito salų, eglių ir medinių miestelių pakrantė.
Niujorkas
Šis miestas – uostas: salynas Hadsono žiotyse su penkiais šimtais mylių kranto linijos.
Česapiko įlankaAnapolis ir Vašingtonas
Didžiausia Jungtinių Valstijų estuarija, dviejų šimtų mylių ilgio ir daugiausia sekli.
Karibai ir Brazilija
Bermuda
Žemų salų kablys vienas vakarų Atlante, ant šiauriausių pasaulio koralų rifų.
Antigva, Gvadelupa ir Dominika
Šiaurinis Mažųjų Antilų lankas: žema koralų sala, prancūziška ugnikalnių sala ir Dominika – laukiniškiausia ir mažiausiai užstatyta visoje grandinėje.
Nuo Martinikos iki Grenados ir Tobago
Pietinis grandinės lankas: stačios žalios salos per dieną viena nuo kitos, o tarp jų – Grenadinai, trisdešimt mažų salų už rifų.
GvianosSurinamas ir Prancūzijos Gviana
Pamiršta Pietų Amerikos pakrantė: rudos upės, mangrovės ir ištisinis miškas.
Šiaurės rytų BrazilijaParaiba ir Olinda
Ryčiausias Amerikų kampas, kur žemynas pasuka į pietus.
Salvadoras
Pirmoji Brazilijos sostinė (1549–1763) ir afrobrazilų kultūros širdis, dažnai vadinama afrikietiškiausiu miestu už Afrikos ribų.
Rio de Žaneiras
2012 m.
Ilja Grandė ir Paratis
Paratis ir Ilja Grandė – pirmasis Brazilijos mišrus kultūros ir gamtos UNESCO objektas (2019), jungiantis kolonijinį miestą su Atlanto atogrąžų mišku ir salomis.
UrugvajusKolonija, Montevidėjas, Punta del Estė
Kolonija del Sakramentas, portugalų įkurta 1680 m. ir šimtmetį Ispanijos ginčyta, yra UNESCO paveldas.
Bermuda
Žemų salų kablys vienas vakarų Atlante, ant šiauriausių pasaulio koralų rifų.
Antigva, Gvadelupa ir Dominika
Šiaurinis Mažųjų Antilų lankas: žema koralų sala, prancūziška ugnikalnių sala ir Dominika – laukiniškiausia ir mažiausiai užstatyta visoje grandinėje.
Nuo Martinikos iki Grenados ir Tobago
Pietinis grandinės lankas: stačios žalios salos per dieną viena nuo kitos, o tarp jų – Grenadinai, trisdešimt mažų salų už rifų.
GvianosSurinamas ir Prancūzijos Gviana
Pamiršta Pietų Amerikos pakrantė: rudos upės, mangrovės ir ištisinis miškas.
Šiaurės rytų BrazilijaParaiba ir Olinda
Ryčiausias Amerikų kampas, kur žemynas pasuka į pietus.
Salvadoras
Pirmoji Brazilijos sostinė (1549–1763) ir afrobrazilų kultūros širdis, dažnai vadinama afrikietiškiausiu miestu už Afrikos ribų.
Rio de Žaneiras
2012 m.
Ilja Grandė ir Paratis
Paratis ir Ilja Grandė – pirmasis Brazilijos mišrus kultūros ir gamtos UNESCO objektas (2019), jungiantis kolonijinį miestą su Atlanto atogrąžų mišku ir salomis.
UrugvajusKolonija, Montevidėjas, Punta del Estė
Kolonija del Sakramentas, portugalų įkurta 1680 m. ir šimtmetį Ispanijos ginčyta, yra UNESCO paveldas.
Patagonija, Antarktida ir Ramusis vandenynas
Buenos Airės
Tango miestas (UNESCO, kartu su Montevidėju), suformuotas europiečių imigracijos bangų, ir vienas didžiųjų pasaulio kavinių bei knygynų miestų.
Puerto Madrynas, Valdeso pusiasalis ir Gaimanas
Valdeso pusiasalis (UNESCO) – viena didžiųjų pasaulio jūrų gyvūnijos vietų.
Punta Arenasas, Biglio kanalas, Puerto Viljamsas ir Horno kyšulys
Magelanas šiuo sąsiauriu praplaukė 1520 m.
Antarkties pusiasalis
Žemynas, valdomas pagal 1959 m.
Čilės kanalai, Puerto Natalesas ir Torres del Paine
RAW plaukia į pietus fiordų labirintu šalia Pietų Patagonijos ledyno lauko – vienos didžiausių ledo masių už ašigalių ribų.
Čiloė ir Puerto Montas
Čiloė – salų pasaulis su savo mitologija, virtuve ir architektūra.
Valdivija ir Velykų sala lėktuvu
Valdiviją, upių miestą pietų drėgnųjų miškų krašte, 1960 m. sukrėtė stipriausias kada nors užfiksuotas žemės drebėjimas (9,5 magnitudės).
Valparaisas
Uostamiestis, išsidėstęs maždaug ant 40 kalvų aplink įlanką ir sujungtas funikulieriais bei laiptais (UNESCO, 2003).
Šiaurės ČilėArika, La Serena ir Atakama
Atakama – sausiausia nepoliarinė dykuma Žemėje, kurioje vienas giedriausių dangų astronomijai.
Velykų sala ir Pitkernas
Vienišiausios gyvenamos vietos Žemėje: Rapa Nui, už dviejų tūkstančių mylių nuo bet ko, ir Pitkernas – uola su maždaug keturiasdešimčia žmonių.
Tuamotu salosFakarava, Rangiroa
Didžiausia pasaulyje atolų grandinė – apie 76 koralų žiedai aplink lagūnas.
Markizo salosNuku Hiva, Hiva Oa, Fatu Hiva
Stačios vulkaninės salos beveik be pakrantės rifų, vienos atokiausių pasaulyje. 2024 m.
Draugijos salosTaitis, Mūrėja, Huahinė, Rajatėja, Tahaa, Bora Bora
Aukštos vulkaninės salos, apjuostos lagūnomis, – Rytų Polinezijos kultūros širdis.
Kuko salosRarotonga, Aitutakis
Penkiolika salų, išsibarsčiusių maždaug 2 mln. km² vandenyno plote, savivaldžių ir laisvai asocijuotų su Naująja Zelandija.
Samoa ir Volisas
Polinezijos širdis, kur senoji vadų, šeimos ir bažnyčios tvarka stipriausia.
Vanuatu ir Naujoji Kaledonija
Dvi kaimynės Melanezijoje: Vanuatu – aštuoniasdešimt salų ir šimtas kalbų, ir Naujoji Kaledonija – Prancūzijos teritorija didžiausioje pasaulio lagūnoje.
Norfolko sala
Žalia vulkaninė sala, vieniša tarp Naujosios Zelandijos, Naujosios Kaledonijos ir Australijos: aštuonių kilometrų ilgio, apjuosta skardžių ir vainikuota pušų, kurios vadinamos jos vardu.
Buenos Airės
Tango miestas (UNESCO, kartu su Montevidėju), suformuotas europiečių imigracijos bangų, ir vienas didžiųjų pasaulio kavinių bei knygynų miestų.
Puerto Madrynas, Valdeso pusiasalis ir Gaimanas
Valdeso pusiasalis (UNESCO) – viena didžiųjų pasaulio jūrų gyvūnijos vietų.
Punta Arenasas, Biglio kanalas, Puerto Viljamsas ir Horno kyšulys
Magelanas šiuo sąsiauriu praplaukė 1520 m.
Antarkties pusiasalis
Žemynas, valdomas pagal 1959 m.
Čilės kanalai, Puerto Natalesas ir Torres del Paine
RAW plaukia į pietus fiordų labirintu šalia Pietų Patagonijos ledyno lauko – vienos didžiausių ledo masių už ašigalių ribų.
Čiloė ir Puerto Montas
Čiloė – salų pasaulis su savo mitologija, virtuve ir architektūra.
Valdivija ir Velykų sala lėktuvu
Valdiviją, upių miestą pietų drėgnųjų miškų krašte, 1960 m. sukrėtė stipriausias kada nors užfiksuotas žemės drebėjimas (9,5 magnitudės).
Valparaisas
Uostamiestis, išsidėstęs maždaug ant 40 kalvų aplink įlanką ir sujungtas funikulieriais bei laiptais (UNESCO, 2003).
Šiaurės ČilėArika, La Serena ir Atakama
Atakama – sausiausia nepoliarinė dykuma Žemėje, kurioje vienas giedriausių dangų astronomijai.
Velykų sala ir Pitkernas
Vienišiausios gyvenamos vietos Žemėje: Rapa Nui, už dviejų tūkstančių mylių nuo bet ko, ir Pitkernas – uola su maždaug keturiasdešimčia žmonių.
Tuamotu salosFakarava, Rangiroa
Didžiausia pasaulyje atolų grandinė – apie 76 koralų žiedai aplink lagūnas.
Markizo salosNuku Hiva, Hiva Oa, Fatu Hiva
Stačios vulkaninės salos beveik be pakrantės rifų, vienos atokiausių pasaulyje. 2024 m.
Draugijos salosTaitis, Mūrėja, Huahinė, Rajatėja, Tahaa, Bora Bora
Aukštos vulkaninės salos, apjuostos lagūnomis, – Rytų Polinezijos kultūros širdis.
Kuko salosRarotonga, Aitutakis
Penkiolika salų, išsibarsčiusių maždaug 2 mln. km² vandenyno plote, savivaldžių ir laisvai asocijuotų su Naująja Zelandija.
Samoa ir Volisas
Polinezijos širdis, kur senoji vadų, šeimos ir bažnyčios tvarka stipriausia.
Vanuatu ir Naujoji Kaledonija
Dvi kaimynės Melanezijoje: Vanuatu – aštuoniasdešimt salų ir šimtas kalbų, ir Naujoji Kaledonija – Prancūzijos teritorija didžiausioje pasaulio lagūnoje.
Norfolko sala
Žalia vulkaninė sala, vieniša tarp Naujosios Zelandijos, Naujosios Kaledonijos ir Australijos: aštuonių kilometrų ilgio, apjuosta skardžių ir vainikuota pušų, kurios vadinamos jos vardu.
Australija
Sidnėjus ir Lordo Hau sala
Vienas didžiųjų pasaulio natūralių uostų: dvylika mylių įlankų tarp smiltainio kyšulių, o jo krantuose – penkių milijonų miestas.
Tasmanija
Sala Riaumojančių keturiasdešimtųjų pakraštyje, penktadalis jos – laukinė gamta.
Melburnas, Adelaidė ir Kengūrų sala
Dvi pietinės sostinės ir pakrantė tarp jų: skersgatvių miestas, festivalių miestas ir laukinės gamtos sala.
Pietvakarių Australijanuo Didžiosios įlankos iki Fremantlio
Tuščiausia pakrantė, kokią RAW pamatys: tūkstantį mylių uolų be jokio uosto, o paskui – miško, granito ir balto smėlio kampas.
Ningalu ir Kimberlis
Australijos šiaurės vakarai: koralų rifas, siekiantis krantą, o už jo – tūkstantis mylių raudonos pakrantės, į kurią neveda joks kelias.
Darvinas ir Australijos šiaurė
Atogrąžų Australijos šiaurės sostinė, esanti arčiau Indonezijos nei Sidnėjaus.
Sidnėjus ir Lordo Hau sala
Vienas didžiųjų pasaulio natūralių uostų: dvylika mylių įlankų tarp smiltainio kyšulių, o jo krantuose – penkių milijonų miestas.
Tasmanija
Sala Riaumojančių keturiasdešimtųjų pakraštyje, penktadalis jos – laukinė gamta.
Melburnas, Adelaidė ir Kengūrų sala
Dvi pietinės sostinės ir pakrantė tarp jų: skersgatvių miestas, festivalių miestas ir laukinės gamtos sala.
Pietvakarių Australijanuo Didžiosios įlankos iki Fremantlio
Tuščiausia pakrantė, kokią RAW pamatys: tūkstantį mylių uolų be jokio uosto, o paskui – miško, granito ir balto smėlio kampas.
Ningalu ir Kimberlis
Australijos šiaurės vakarai: koralų rifas, siekiantis krantą, o už jo – tūkstantis mylių raudonos pakrantės, į kurią neveda joks kelias.
Darvinas ir Australijos šiaurė
Atogrąžų Australijos šiaurės sostinė, esanti arčiau Indonezijos nei Sidnėjaus.
Indonezija ir Indijos vandenynas
Timoras, Aloras ir Sumba
Sausosios pietryčių Indonezijos salos, kraštovaizdžiu artimesnės Australijai nei Baliui.
Komodas, Lombokas ir Balis
Riba, kur baigiasi Azija ir prasideda Australazija, eina tarp Balio ir Lomboko.
Java ir Sundos sąsiauris
Gausiausiai gyvenama Žemės sala – ugnikalnių grandinė, kurios papėdėje gyvena šimtas penkiasdešimt milijonų žmonių.
Sumatranuo Padango iki Sabango
Laukinė vakarinė Sumatros pakrantė, atvira visam Indijos vandenynui, su salų grandine atviroje jūroje.
KeralaKočis ir užutekiai
Žalia pietvakarinė Indijos pakrantė – palmių, lagūnų ir kanalų juosta tarp kalnų ir jūros.
Omanas, Raudonoji jūra ir Suecas
Senasis jūrų kelias iš Indijos į Viduržemio jūrą: Omano smilkalų krantas, Adeno įlanka ir Raudonoji jūra.
Timoras, Aloras ir Sumba
Sausosios pietryčių Indonezijos salos, kraštovaizdžiu artimesnės Australijai nei Baliui.
Komodas, Lombokas ir Balis
Riba, kur baigiasi Azija ir prasideda Australazija, eina tarp Balio ir Lomboko.
Java ir Sundos sąsiauris
Gausiausiai gyvenama Žemės sala – ugnikalnių grandinė, kurios papėdėje gyvena šimtas penkiasdešimt milijonų žmonių.
Sumatranuo Padango iki Sabango
Laukinė vakarinė Sumatros pakrantė, atvira visam Indijos vandenynui, su salų grandine atviroje jūroje.
KeralaKočis ir užutekiai
Žalia pietvakarinė Indijos pakrantė – palmių, lagūnų ir kanalų juosta tarp kalnų ir jūros.
Omanas, Raudonoji jūra ir Suecas
Senasis jūrų kelias iš Indijos į Viduržemio jūrą: Omano smilkalų krantas, Adeno įlanka ir Raudonoji jūra.
Viduržemio jūra ir namo
Kreta
Didžiausia Graikijos sala ir pirmoji Europos žemė grįžtant namo iš rytų.
KikladėsDelas, Mikonas, Naksas, Santorinis
Delas, mitinė Apolono gimimo vieta, buvo šventovė ir didžiulis laisvasis uostas; šiandien jis negyvenamas ir niekas negali čia nakvoti (UNESCO).
Atėnai ir Korinto kanalas
Akropolis (UNESCO) – Vakarų architektūros pamatinis paminklas.
PeloponesasMonemvasija, Nafplijas, Olimpija
Monemvasija, kurios vardas reiškia „vienas įėjimas“, – įtvirtintas Bizantijos miestas ant uolos salos, su žemynu sujungtas pylimu, be automobilių už sienų.
Korfu ir Jonijos salos
Korfu 1386–1797 m. valdė Venecija, sala niekada neatiteko osmanams, vėliau perėjo į prancūzų ir britų rankas.
JuodkalnijaKotoras
Kotoro įlanka – vandens užlietas upės kanjonas, dažnai vadinamas piečiausiu Europos fiordu, – yra UNESCO objektas su kalnais, mūrais apjuostais miestais ir salų bažnyčiomis.
DalmatijaDubrovnikas, Splitas ir salos
Tūkstančio salų ir akmeninių miestų pakrantė prie skaidriausio Viduržemio jūros vandens.
Venecija ir Ravena
Miestas, jūrininkų pastatytas ant vandens taip, kad būtų pasiekiamas nuo jūros.
Apulija ir Matera
Materos Sasi – į daubą iškirsti urviniai būstai – yra vienos seniausių nuolat gyvenamų vietų pasaulyje.
SicilijaSirakūzai, Notas, Agridžentas, Palermas
Sala Viduržemio jūros kryžkelėje, kur graikų, romėnų, arabų, normanų ir ispanų kultūros paliko savo šedevrų.
Malta ir Gozas
Maltos megalitinės šventyklos, tokios kaip Džgantija Gozo saloje (apie 3600 m. pr.
TunisasMonastyras, El Džemas, Kairuanas, Kartagina, Sidi Bu Saidas
Finikiečių 814 m. pr.
Sardinija
Salą nusėję apie 7 000 nuragų – bronzos amžiaus akmeninių bokštų.
Korsika
Kalnas jūroje, kurio dviejų su puse tūkstančio metrų viršūnės – už valandos nuo paplūdimio.
Marselis, Kosta Brava ir Barselona
Šiaurės vakarinis Viduržemio jūros kampas, kur pučia mistralis: seniausias Prancūzijos miestas ir išradingiausias Ispanijos miestas.
Balearų salosPalma ir Menorka
Menorka – UNESCO biosferos rezervatas, o jos talajotų priešistorinės vietovės 2023 m. įtrauktos į UNESCO sąrašą, tarp jų taulos – niekur kitur nerandami T formos akmeniniai monumentai.
AndalūzijaMalaga ir Granada
Alhambra (UNESCO) – puikiausiai išlikę Al Andaluso, musulmonų civilizacijos, valdžiusios didelę Ispanijos dalį 711–1492 m., rūmai.
Gibraltaras ir šiaurės MarokasTetuanas, Šefšauenas
Gibraltaro sąsiauryje Europą ir Afriką skiria vos apie 14 km – tai senovės Heraklio stulpai.
Lisabona
Kalvų, šviesos ir plytelių miestas, kurį 1755 m. sugriovė žemės drebėjimas, cunamis ir gaisras ir kuris atstatytas kaip vienas pirmųjų modernių suplanuotų miestų Europoje.
Portas ir Duero slėnis
Porto istorinis centras (UNESCO) stačiai kyla nuo upės, o aukštupyje esantis Duero slėnis – vienas seniausių demarkuotų vyno regionų pasaulyje (1756), terasinių vynuogynų kraštovaizdis (UNESCO).
GalisijaA Korunja ir Santjago de Kompostela
A Korunjos Heraklio bokštas, pastatytas II a., – seniausias tebeveikiantis romėnų švyturys (UNESCO).
Airija ir Meno sala
Žalių laukų sala už pilkų uolų.
ŠkotijaHebridai ir Didysis slėnis
Vakarinė Škotijos pakrantė: salos, jūros įlankos ir potvyniai, o paskui – kanalas, kertantis šalį jos didžiausiu slėniu.
Orknio salos
Neolito Orknio širdis (UNESCO) – vienas turtingiausių akmens amžiaus kraštovaizdžių Europoje, o vykstantys Brodgaro kyšulio kasinėjimai atskleidžia vis daugiau.
DanijaLimfjordas ir salos
Keturių šimtų salų šalis.
Kreta
Didžiausia Graikijos sala ir pirmoji Europos žemė grįžtant namo iš rytų.
KikladėsDelas, Mikonas, Naksas, Santorinis
Delas, mitinė Apolono gimimo vieta, buvo šventovė ir didžiulis laisvasis uostas; šiandien jis negyvenamas ir niekas negali čia nakvoti (UNESCO).
Atėnai ir Korinto kanalas
Akropolis (UNESCO) – Vakarų architektūros pamatinis paminklas.
PeloponesasMonemvasija, Nafplijas, Olimpija
Monemvasija, kurios vardas reiškia „vienas įėjimas“, – įtvirtintas Bizantijos miestas ant uolos salos, su žemynu sujungtas pylimu, be automobilių už sienų.
Korfu ir Jonijos salos
Korfu 1386–1797 m. valdė Venecija, sala niekada neatiteko osmanams, vėliau perėjo į prancūzų ir britų rankas.
JuodkalnijaKotoras
Kotoro įlanka – vandens užlietas upės kanjonas, dažnai vadinamas piečiausiu Europos fiordu, – yra UNESCO objektas su kalnais, mūrais apjuostais miestais ir salų bažnyčiomis.
DalmatijaDubrovnikas, Splitas ir salos
Tūkstančio salų ir akmeninių miestų pakrantė prie skaidriausio Viduržemio jūros vandens.
Venecija ir Ravena
Miestas, jūrininkų pastatytas ant vandens taip, kad būtų pasiekiamas nuo jūros.
Apulija ir Matera
Materos Sasi – į daubą iškirsti urviniai būstai – yra vienos seniausių nuolat gyvenamų vietų pasaulyje.
SicilijaSirakūzai, Notas, Agridžentas, Palermas
Sala Viduržemio jūros kryžkelėje, kur graikų, romėnų, arabų, normanų ir ispanų kultūros paliko savo šedevrų.
Malta ir Gozas
Maltos megalitinės šventyklos, tokios kaip Džgantija Gozo saloje (apie 3600 m. pr.
TunisasMonastyras, El Džemas, Kairuanas, Kartagina, Sidi Bu Saidas
Finikiečių 814 m. pr.
Sardinija
Salą nusėję apie 7 000 nuragų – bronzos amžiaus akmeninių bokštų.
Korsika
Kalnas jūroje, kurio dviejų su puse tūkstančio metrų viršūnės – už valandos nuo paplūdimio.
Marselis, Kosta Brava ir Barselona
Šiaurės vakarinis Viduržemio jūros kampas, kur pučia mistralis: seniausias Prancūzijos miestas ir išradingiausias Ispanijos miestas.
Balearų salosPalma ir Menorka
Menorka – UNESCO biosferos rezervatas, o jos talajotų priešistorinės vietovės 2023 m. įtrauktos į UNESCO sąrašą, tarp jų taulos – niekur kitur nerandami T formos akmeniniai monumentai.
AndalūzijaMalaga ir Granada
Alhambra (UNESCO) – puikiausiai išlikę Al Andaluso, musulmonų civilizacijos, valdžiusios didelę Ispanijos dalį 711–1492 m., rūmai.
Gibraltaras ir šiaurės MarokasTetuanas, Šefšauenas
Gibraltaro sąsiauryje Europą ir Afriką skiria vos apie 14 km – tai senovės Heraklio stulpai.
Lisabona
Kalvų, šviesos ir plytelių miestas, kurį 1755 m. sugriovė žemės drebėjimas, cunamis ir gaisras ir kuris atstatytas kaip vienas pirmųjų modernių suplanuotų miestų Europoje.
Portas ir Duero slėnis
Porto istorinis centras (UNESCO) stačiai kyla nuo upės, o aukštupyje esantis Duero slėnis – vienas seniausių demarkuotų vyno regionų pasaulyje (1756), terasinių vynuogynų kraštovaizdis (UNESCO).
GalisijaA Korunja ir Santjago de Kompostela
A Korunjos Heraklio bokštas, pastatytas II a., – seniausias tebeveikiantis romėnų švyturys (UNESCO).
Airija ir Meno sala
Žalių laukų sala už pilkų uolų.
ŠkotijaHebridai ir Didysis slėnis
Vakarinė Škotijos pakrantė: salos, jūros įlankos ir potvyniai, o paskui – kanalas, kertantis šalį jos didžiausiu slėniu.
Orknio salos
Neolito Orknio širdis (UNESCO) – vienas turtingiausių akmens amžiaus kraštovaizdžių Europoje, o vykstantys Brodgaro kyšulio kasinėjimai atskleidžia vis daugiau.
DanijaLimfjordas ir salos
Keturių šimtų salų šalis.
Laiškai iš laivo
Rašome tada, kai turime ką papasakoti: dabar iš Vilniaus, vėliau iš laivo ir iš jūros. Išplaukimo dieną sužinosite pirmi.