01 Kuo ypatinga
Valdiviją, upių miestą pietų drėgnųjų miškų krašte, 1960 m. sukrėtė stipriausias kada nors užfiksuotas žemės drebėjimas (9,5 magnitudės). Velykų sala (Rapa Nui), pasiekiama lėktuvu iš Santjago, – viena atokiausių gyvenamų salų Žemėje, kurioje yra apie 900 moai (UNESCO, 1995).
02 Kultūra ir istorija
Valdivija įkurta 1552 m., o upės žiotis saugo ispanų fortai Njebloje ir Koralyje. Nuo 1850 m. atvykę vokiečių naujakuriai atsivežė alaus daryklas ir medinius namus. Regionas yra mapučių ir viličių tėvynės dalis. Rapa Nui saloje polineziečiai įsikūrė apie 1200 m. ir moai iškalė Rano Raraku vulkaniniame karjere. Vėliau Orongo paukščio žmogaus kultas kasmet rinkdavo vadą per pavojingas lenktynes, kas pirmas parneš tamsiosios žuvėdros kiaušinį nuo netolimos salelės. Saloje susiformavo ir rongorongo – iki šiol neiššifruotas raštas.
03 Vietos kūrimas
Valdivija gyvena palei savo upes: Kostanera krantinė ir žuvų turgus, kur jūrų liūtai laukia atliekų, – pagrindinė miesto viešoji erdvė. 1960 m. žemės drebėjimas sukūrė pelkes, kurios dabar yra Karlo Anvandterio gamtos draustinis – juodakaklių gulbių namai. Rapa Nui saloje dauguma moai stovi ant ahu platformų atsisukę į salos vidų ir saugo juos pastačiusius kaimus – galingas būdas protėvius pastatyti bendruomenės gyvenimo centre.
04 Nardymas ir vanduo
Rapa Nui vanduo išskirtinai skaidrus, dažnai 40 m ir daugiau; po vandeniu yra moai kopija, o nardoma ir aplink Motu Nui.
05 Fotografija
Saulėtekis už penkiolikos Ahu Tongariki moai; pusiau iškalti stovylai Rano Raraku; jūrų liūtai Valdivijos turguje.





