01 Kuo ypatinga
Aukštos vulkaninės salos, apjuostos lagūnomis, – Rytų Polinezijos kultūros širdis. Taputapuātea Rajatėjoje (UNESCO, 2017) buvo svarbiausias Polinezijos trikampio religinis centras, kuriame rinkdavosi navigatoriai iš tolimų salų.
02 Kultūra ir istorija
Volisas čia atvyko 1767 m., Bugenvilis – 1768 m., o Kukas – 1769 m., kai iš Veneros kyšulio Taityje stebėjo Veneros tranzitą. Prieš 1789 m. maištą čia gyveno „Bounty“ įgula. 1842 m. Prancūzija Taitį pavertė protektoratu, 1880 m. – kolonija, o nuo 1891 m. čia tapė Polis Gogenas. Angliškas žodis tattoo kilęs iš taitietiško tatau, ir šis menas išgyvena stiprų atgimimą. Lenktynės kanojomis su atsvara (va’a) – tautos aistra; Hawaiki Nui Va’a lenktynės atviroje jūroje tarp Huahinės, Rajatėjos, Tahaa ir Bora Boros vyksta lapkritį, maždaug tuo metu, kai RAW išplaukia. 1995 m. tradicinės kelionių kanojos iš visos Polinezijos vėl susitiko Taputapuātea, atnaujindamos šimtmečiais nutrūkusius ryšius.
03 Vietos kūrimas
Dengtas Papeetės turgus – miesto visuomeninio gyvenimo centras, kuriame nuo aušros prekiaujama gėlėmis ir žuvimi. Huahinės saloje Maevos kaimas stovi tarp restauruotų marae lagūnos pakraštyje, kur iki šiol naudojamos šimtmečių senumo V formos akmeninės žuvų gaudyklės. Pati Taputapuātea – šventojo kraštovaizdžio pamoka: grįsta akmeninė platforma, išdėstyta vienoje linijoje tarp kalno, rifo perėjos ir jūros. Tahaa saloje šeimų vanilės ūkiai išaugina didžiąją dalį Taičio vanilės.
04 Nardymas ir vanduo
Mūrėja – rifų rykliams ir rajoms; Bora Bora – mantoms Anau vietovėje ir citrininiams rykliams Tapu vietovėje; Tahaa saloje – ramus dreifas su snorkeliu „koralų sode“ tarp dviejų motu. Taičio Teahupo’o banga 2024 m. buvo olimpinių banglenčių varžybų vieta.
05 Fotografija
Belvedere apžvalgos aikštelė virš Mūrėjos Kuko ir Opunohu įlankų saulėtekio metu; dirbantys tatuiruočių meistrai; sutemus treniruojančios va’a įgulos; Huahinės marae ir žuvų gaudyklės; Teahupo’o banga iš valties.





