01 Kuo ypatinga
Stačios vulkaninės salos beveik be pakrantės rifų, vienos atokiausių pasaulyje. 2024 m. Markizo salos įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir dėl kraštovaizdžio, ir dėl kultūros.
02 Kultūra ir istorija
Markizo salos, jų gyventojų vadinamos Te Henua ’Enana („žmonių žemė“), buvo vienos pirmųjų apgyvendintų Rytų Polinezijoje, ir manoma, kad keliautojai iš čia pasiekė Havajus ir Velykų salą. Kontaktas su europiečiais atnešė ligų, kurios kelių dešimčių tūkstančių gyventojų skaičių iki XX a. 3-iojo dešimtmečio sumažino iki maždaug 2 000. Hermano Melvilio romanas „Taipi“ (1846) paremtas jo savaitėmis Nuku Hivos Taipivajaus slėnyje. Polis Gogenas paskutinius savo metus praleido Atuonoje, Hiva Oa saloje, ir yra ten palaidotas, kaip ir belgų dainininkas Žakas Brelis, gyvenęs ten XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Markiziečių tatuiruotės, drožyba ir šokiai su didžiule pagarba atgaivinti.
03 Vietos kūrimas
Senoji markiziečių gyvenvietė buvo kuriama aplink tohua – didelę grįstą aikštę puotoms ir šokiams, apsuptą paepae, iškeltų akmeninių platformų namams, o netoliese būdavo me’ae (šventvietės). Restauruoti Kamuihei ir Hikokua tohua Hatiheu slėnyje aiškiai rodo šią viešųjų erdvių sistemą. Puamau vietovėje Hiva Oa saloje, I’iponos šventvietėje, stovi Takai’i – apie 2,7 m aukščio, didžiausias akmeninis tikis Prancūzijos Polinezijoje.
04 Nardymas ir vanduo
Planktono gausus vanduo reiškia prastą matomumą, bet didelius gyvūnus: šukuotuosius kūjagalvius ryklius, mantas ir šimtines melionagalvių delfinų grupes prie Nuku Hivos.
05 Fotografija
Hanavavė, Mergelių įlanka Fatu Hivos saloje, su akmeninėmis smailėmis saulėlydžio metu; Ua Pou bazaltinės viršūnės; drožėjai ir tatuiruočių meistrai; laukiniai arkliai ant kalvagūbrių.





