Idėja nuo pat pradžių buvo Julijos. Lietuvos nacionalinis muziejus ją nurodo kaip parodos „Karalienė, karalystė ir jausmai“ idėjos autorę, o kuravo ją Julija kartu su muziejaus istorike dr. Milda Kvizikevičiūte ir menotyrininke dr. Vaida Ragėnaite. Paroda pasakoja apie dvi moteris, kurios prieš beveik penkis šimtus metų išvyko iš Vilniaus, kad taptų karalienėmis užsienio valstybėse – Barborą Radvilaitę Lenkijoje ir Kotryną Jogailaitę Švedijoje. Abi, kaip pasakojama parodoje, aiškiai suprato, kad tai jų misija ir pareiga – atstovauti savo valstybei, skleisti jos kultūrą ir padėti savo žmonėms; gavusios išskirtinį išsilavinimą, jos tęsė šeimos tradicijas ir kartu žvelgė į naujus horizontus – tiek, kiek anuomet galėjo. Skaudžiu, permainingu, didingu ir kvapą gniaužiančiu jų gyvenimo keliu vedantis pasakojimas atskleidžia ir mūsų šalies gyvavimo bei išlikimo istoriją: dinastijų ir šeimų įtaką valstybės raidai, moterų aktyvios veiklos istoriją, 500 metų trunkančius geopolitinius iššūkius, diplomatiją ir karus, asmenines tragedijas – per meno ir dizaino kūrinius, auginančius ir kuriančius legendas.
Kitos institucijos idėją atmetė kaip paviršutinišką, Kultūros ministerija finansavimo neskyrė; ją priėmė Lietuvos nacionalinis muziejus, o parodą palaikė aštuoniolikos įtakingų Lietuvos moterų Ambasadorių klubas, parodos globėja – prezidentė Dalia Grybauskaitė. Paroda atidaryta Istorijų namuose 2025 m. birželio 4 d., Dizaino savaitės metu, ir veikė iki 2026 m. sausio 4 d. Muziejus išskyrė jos pirmenybes: pirmą kartą į Lietuvą iš Vengrijos, Švedijos ir Lenkijos atkeliavo Radvilų ir Jogailaičių šeimų brangenybės; pirmą kartą Lietuvoje surengta hibridinė istorijos, meno ir dizaino paroda, kurioje greta muziejinių vertybių eksponuojami ir šiuolaikiniai kūriniai, reprezentuojantys karalienių paveldą; pirmą kartą tokios apimties paroda iškeliavo į Švediją, į senąją karalių sostinę, šalia Kotrynos karūnavimo ir palaidojimo vietos; pirmą kartą Lietuvoje pristatyta šiuolaikinė monarchija – Švedijos karališkosios šeimos moterų gyvenimas ir iššūkiai; pirmą kartą parodai specialiai sukurtas kinematografinis garso takelis.
Parodą eksponatais ir kitaip parėmė daugiau nei trisdešimt institucijų: Varšuvos, Krokuvos ir Poznanės nacionaliniai muziejai, Vengrijos nacionalinis muziejus, Švedijos karališkasis archyvas ir Švedijos nacionalinis muziejus, Upsalos universiteto biblioteka, Turku miesto muziejus, Jogailos universiteto ir Kurniko bibliotekos, Sandomiero Baranuvo pilis, Gorlicės Karwacjanų ir Gładyszų dvarų muziejus, Sioderšiopingo Šventosios Onos parapija, o Lietuvoje – Valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis operos ir baleto teatras, Vilniaus universitetas, nacionalinės bibliotekos ir kitos. Lankytojai išvydo Oršos mūšio paveikslą iš Varšuvos, Vilniaus katedros kriptose rastą Barboros skeptrą, su Kotryna siejamą vestuvinę karūną, knygas, portretus ir papuošalus – moterų likimų permainingumą atskleidžiančioje parodos architektūroje, su įtraukiančiu audiogidu, kurį įskaitė aštuoni aktoriai.
Kartu su Julija dirbo architektė Sigita Simona Paplauskaitė, koordinatorė Dominyka Verikaitė, grafikos dizaineris Rokas Sutkaitis, garso takelio kompozitorius Matas Samulionis, iliustracijų kūrėja Karolina Galvydytė ir šviesų dailininkas Vilius Vilutis, konsultavo Švedijos menotyrininkė Eva Mattsson ir Upsalos meno muziejaus direktorius Danielis Werkmästeris; savo kūrinius pristatė menininkės Eglė Ganda Bogdanienė ir Julia Peirone. Parodos suvenyrų dizainą sukūrė „Slapta meilė“. Tarp partnerių – Upsalos pilies meno muziejus, Lenkijos institutas Vilniuje, Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla, kurios moksleiviai siuvo kostiumus, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, „Meduolių namai“, Vilniaus puodžių cechas, informaciniai rėmėjai – LRT ir JCDecaux.
Visą parodos laiką vyko lydimųjų renginių programa: atidarymas birželio 4 d.; birželio 5 d. – Evos Mattsson, 2023 m. lietuviškai išleistos Kotrynos Jogailaitės biografijos autorės, paskaita apie karalienės valdžią ir įtaką; karalienių ekskursijos su kuratorėmis – Julija (birželio 18 ir spalio 8 d.), dr. Vaida Ragėnaite Kotrynos karūnavimo proga (liepos 9 d.) ir gruodį, dr. Milda Kvizikevičiūte (rugsėjo 10 d. ir lapkričio 5 d. – Kotrynos gimtadienio proga); karališkas šeimų šeštadienis ir karališkų kvapų dirbtuvės vaikams ir suaugusiems (liepą); rugsėjo 20 d. – „Karalienės kodas: istorijos, kvapai, perlai ir skoniai“, prasidėjęs trijų kuratorių pokalbiu ir tęstas paskaitomis apie perlų vainiką karalienei, Barboros Radvilaitės aromato atkūrimą, auksu tviskantį skanėstą ant karalių stalo, Renesanso šokiais su senojo šokio trupe „Festa Cortese“ ir karališkais pietumis; lapkričio 28 d. – Kazimiero Simonavičiaus universiteto mokslinė konferencija „Tarp stigmos ir charizmos: istorinės Lietuvos moterų lyderystės tęstinumas“.