Japonija ir Kinijos jūros
Pavasarinė Japonija nuo Okinavos iki Vidinės jūros, Kioto ir Tokijo, vasara Hokaide, kol taifūnai praeina pietuose, ir Japonijos jūros pakrantė rudenį. Nuo Pusano sukame į pietus su šiaurės rytų musonu iš paskos: Taivanas, Honkongas, Filipinai, Borneo ir Malakos sąsiauriu aukštyn.
05.1
Žemėlapis
05.1a
Sustojimai ir buvimo laikas
05.2
Planas
Okinava → Kiūšiū → Seto vidaus jūra → Kiotas ir Nara → Tokijas~2 400 jm (~4 450 km)
Tohoku ir Hokaidas → Japonijos jūros pakrantė → Kiūšiū → Cušima → Korėja~1 950 jm (~3 600 km)
Okinava → Taivanas → Honkongas → Filipinai → Borneo~3 200 jm (~5 950 km)
Singapūras ir Malakos sąsiauris → Puketas ir Phang Nga įlanka~1 150 jm (~2 100 km)
~8 700 jm (16 100 km)
05.3
Vietos
Okinava ir Išigakis
Riūkiū karalystė (1429–1879) buvo nepriklausoma prekybos valstybė tarp Kinijos, Japonijos ir Pietryčių Azijos, su kultūra, besiskiriančia nuo žemyninės Japonijos.
KiūšiūKagošima, Nagasakis
Sakuradžima, vienas aktyviausių Japonijos ugnikalnių, kelis kartus per metus išsiveržia kitapus įlankos nuo Kagošimos – maždaug 600 000 gyventojų miesto, kurio orų prognozėje nurodoma, kur nuneš pelenus.
Seto vidaus jūraHirošima, Mijadžima, Naošima, Tešima, Onomičis
Daugiau nei 700 salų ramioje vidaus jūroje, kuri 1934 m. tapo vienu pirmųjų Japonijos nacionalinių parkų.
Kiotas ir Nara (traukiniu iš Osakos)
Kiotas buvo Japonijos imperatoriaus sostinė nuo 794 iki 1868 m. ir vien jame yra 17 UNESCO objektų.
Kamakura ir Tokijas
Didysis Tokijas su maždaug 37 mln. gyventojų yra didžiausia metropolinė zona pasaulyje, tačiau didžioji jo dalis pastatyta mažų gatvių ir kaimynysčių mastu.
Tohoku ir HokaidasHakodatė
Tohoku regiono Sanriku pakrantę 2011 m. kovą nusiaubė cunamis, ir nuo to laiko ji atstatyta labai įvairiai – tai atviras atsigavimo tyrimas.
Japonijos jūros pakrantėSado, Kanadzava ir Oki
Rami užnugarinė Honšiū pakrantė, atsukta į Korėją ir Rusiją per jūrą, kurią užsieniečiai kerta retai.
KorėjaPusanas, Kiongdžu ir Čedžu
Už dienos kelio nuo Japonijos – kita civilizacija: kalnuotas pusiasalis su savu raštu, sava virtuve ir keturių milijonų uostamiesčiu, užstatytu ant stačių šlaitų.
TaivanasGaosiongas, Tainanas ir Penghu
Aukštų kalnų ir tankių miestų sala – ir vieta, kur statoma dauguma RAW dydžio pasaulio motorinių jachtų.
Honkongas ir Makao
Septynių milijonų uostamiestis nuskendusioje daugiau nei dviejų šimtų salų pakrantėje.
FilipinaiSubiko įlanka ir Palavanas
Septyni tūkstančiai salų pačiame pasaulio jūrų gyvybės centre.
BorneoKota Kinabalu, Brunėjus, Kučingas ir Kumajus
Trečia pagal dydį Žemės sala, kuria dalijasi Malaizija, Brunėjus ir Indonezija, su atogrąžų mišku, senesniu už Amazonės.
Singapūras ir Malakos sąsiauris
Vienas didžiųjų pasaulio jūrų kelių, šešių šimtų mylių ilgio ir vietomis vos kelių mylių pločio.
Puketas ir Phang Nga įlanka
Didžiausia Tailando sala, o šalia jos – kalkakmenio bokštų įlanka, kylančių tiesiai iš seklios žalios jūros.
Laiškai iš laivo
Rašome tada, kai turime ką papasakoti: dabar iš Vilniaus, vėliau iš laivo ir iš jūros. Išplaukimo dieną sužinosite pirmi.