Julija
Kapitonė
Menininkė, drabužių dizainerė ir vietokūros kūrėja. Trisdešimt penkeri metai madoje kaip viena žymiausių ir daugiausiai nuveikusių Lietuvos drabužių dizainerių – nuo Vilniaus ( Lietuva) modelių namų iki savo vardo prekės ženklo, prekiavusio šešiasdešimtyje šalių ir rengusio Lietuvos prezidentus; šiandien – tapyba, instaliacijos ir vietokūra Vilniaus senamiestyje.
01Apžvalga
Biografija
I turn space into the place. (Erdvę paverčiu vieta.)
Julija
Julija – 1970 m. Vilniuje ( Lietuva) gimusi menininkė, drabužių dizainerė ir vietokūros kūrėja, viena žymiausių ir daugiausiai nuveikusių Lietuvos drabužių dizainerių. Kostiumo dizainą studijavo Vilniaus dailės akademijoje, mados dizainą – Arnhemo dailės ir muzikos akademijoje Nyderlanduose, vėliau – ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vadovų magistrantūroje, o 2021 m. baigė Viktorijos ir Alberto muziejaus Londone kuratorių kursus. Nuo 2005 m. turi meno kūrėjos statusą, yra Lietuvos dizainerių , Lietuvos dailininkų, Baltijos šalių mados dizainerių sąjungų narė.
Jos kelias madoje – nuo siuvėjos Vilniaus ( Lietuva) modelių namuose 1988 m. iki šešiasdešimtyje šalių veikusio verslo savininkės. Ją visada išskyrė dėmesys žmogui drabužyje: ji rengė įvairaus sudėjimo žmones – stambius, vidutinius ir smulkius, – ir kiekvienas atrodė nuostabiai; jai drabužis prasidėdavo nuo to, kas jį vilkės. Savo mados namus ji įkūrė 1997 m. ir per du dešimtmečius sukūrė visą eilę prekės ženklų: individualaus siuvimo kostiumus ryškiausiems šalies politikams, kasdienės mados liniją, reivo epochos gatvės ženklą, kurį dėvėjo žinomiausi Lietuvos muzikantai, o 2008–2018 m. – savo vardo prekės ženklą, vieną ryškiausių Lietuvos mados reiškinių, su parduotuvėmis Vilniuje, Kaune. Klaipėdoje, Rygoje ir Kijeve ir kolekcijomis parodose „Who’s Next“ Paryžiuje bei „Tranoi“ Niujorke. Ji rengė Lietuvos prezidentus ir pirmąsias ponias, o 2007 m. žurnalo Cosmopolitan skaitytojai ją išrinko metų dizainere.
Jos kūryba visada siekė toliau nei drabužiai: juvelyrika kartu su juvelyrais, vietinio medžio baldai su krištolo inkrustacijomis, „parašo“ indai ir žvakės, iš pajūrio laivų, paukščių ir varpų garsų sukurtas baltiškas garso takelis ir Mada ir maistas – keturios knygos, kuriose žinomiausi Baltijos šalių šefai į jos drabužius atsakė patiekalais. Nuo 2020 m. ji daugiausia kuria kaip menininkė – tapo, kuria tekstilines skulptūras ir instaliacijas, o nedideles meno ir mados kapsules gamina tik pagal užsakymą: lėtesnis ir tvaresnis kūrybos būdas.
Save ji vadina durimis – žmogumi, kuris suveda žmones, kad vieta galėtų pasikeisti. 2018 m. ji įkūrė Stiklo kvartalą Vilniaus (Lietuva) senamiestyje, vadovauja jo verslo ir kultūros bendruomenei ir kuruoja ARTeriją – gatvių galeriją po atviru dangumi, kurios instaliacijos keičiasi kas šešis mėnesius ir vėliau keliauja į kitus miestus. Jos kultūros startuolis „Slapta meilė“ kuria lietuviškų produktų ir patyrimų tinklą apie XVI a. Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istoriją kartu su daugiau nei tuzinu partnerių prekės ženklų. 2021 m. Vilniaus meras ją apdovanojo už nuopelnus miesto vietokūrai. Ji gyvena Užupyje, buvo prezidentės Dalios Grybauskaitės stilistė, bendradarbiauja su tokiais prekės ženklais kaip „Rūta“, „DecoFlux“ ir „Radisson Blu Astorija“; šiandien kuria vietokūros strategijas Šiaurės Europos senamiesčiams, kuruoja tarpdisciplinines istorijos, meno ir dizaino parodas, kuria meno kūrinius, skulptūras ir instaliacijas pardavimui ir nuomai.
Su Petru ji dirba kaip menininkų duetas, kartais prisidengęs išgalvotu Sije Verski vardu. RAW laive ji – kapitonė ir kelionės dizainerė bei pasakotoja, kiekvieną vietą skaitanti per jos Istoriją, kultūros paveldo ženklus, medžiagas, spalvas, amatus ir žmones.
02Svarbiausia3
Nematoma ranka
Naujausias Julijos kūrinys – knyga. Jos pirmasis romanas Nematoma ranka pasirodė 2026 m. rugsėjo 25 d.: istorinis detektyvas apie Barborą Radvilaitę, legendinę XVI a. moterį. 288 puslapiai kietais viršeliais, išleistas pačios „Slaptos meilės“ ir iškart tapęs perkamiausia jos krautuvėlės knyga. Tai septynerių metų, praleistų su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI amžiumi, jo renesansu ir labiausiai – su Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės istorija, kurią ji laiko galinčia tapti pasauline legenda, vaisius.
Romanas prasideda 1542 m. Krokuvoje ir Vilniuje, kur rūmų gyvenimą valdo šypsenos ir nuodai. Keturiolikmetė ištekinta už grafo Stanislovo Goštauto, Barbora penkerius tuščius metus praleidžia Geranainių pilyje, kol jis miršta; karalienė Bona Sforca ir jaunasis įpėdinis siunčia dvariškį Stanislovą Davainą išsiaiškinti, kaip. Kol jis dešimtmetį seka nematomos rankos pėdsakais, našlė tampa slapta Žygimanto Augusto meiluže, o užgaida – aistra, karališka santuoka ir legenda. Kas labiausiai troško Barboros mirties – karalienė Bona, Bažnyčia, o gal keršto ir pavydo apnuodyta širdis? Knyga kelia naują, pirmųjų skaitytojų teigimu, įtikinamą jos mirties versiją.
Julija rėmėsi laiškais ir šaltiniais ir vertina, kad devyniasdešimt procentų knygos atitinka istorinius faktus, laisvės leidžiant sau tik dialoguose, motyvuose ir smulkiuose laiko poslinkiuose. Pirmasis juodraštis priminė scenarijų, ir ji norėtų, kad juo taptų. Labiausiai ji siekė, sako, ryškaus ir gyvo Barboros paveikslo: Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės, moters, kuri priešinosi savo laiko normoms ir norėjo būti laiminga.
„Slapta meilė“
„Slapta meilė“ – Julijos idėja ir jau penkerius metus bendras jos ir Petro gyvenimo darbas. Ji prasidėjo 2018 m. nuo vietokūrininkės klausimo apie Vilnių: ar miestas turi pakankamai stiprią istoriją, kad ji taptų jo supergalia? Italijos Verona gyvena iš meilės istorijos, kurios niekada nebuvo; Lietuvos Vilnius turi tokią, kuri įvyko. Barboroje Radvilaitėje Julija pamatė ne blyškią kankinę, o roko žvaigždę, „it girl“ be Instagramo, kuri šoko, medžiojo ir valgė apelsinus, o Žygimante Augustė – valdovą, dėl meilės nepaisiusį tėvų, Seimo, Bažnyčios ir savo biudžeto. Ji įkūrė kultūrinį startuolį „Slapta meilė“, suteikė jam emblemą – tapytojos Miglės Kosinskaitės portretą – ir nemokamą audiogidą ir ėmėsi naujomis priemonėmis prakalbinti senąją legendą.
Toliau projektas augo paroda po parodos: „Slapta meilė“ Vilniaus ( Lietuva) rotušėje 2022 m., kurią ji kuravo kartu su Petru, su jos interpretuotais renesanso dvaro kostiumais; „Slapta meilė Valdovų rūmuose“ Barboros 500-ajam gimtadieniui, kur ji dar aprengė rūmų istorikę šiuolaikine Barbora – „ekscentriška hiphopo žvaigžde“; kostiumai Dubinguose, ( Lietuva), žymiausių XV-XVII a. didikų Radvilų žemėje, 2023 m. Su „Vaga“ ji sukūrė keturias dvikalbes užrašines; su „Rūta“, „DecoFlux“, „Candle Family“, „Ceramic Heart“ ir „Mr Bowl“ keramikais, „Meduolių namais“ ir „Pitex“ – apie šimtą penkiasdešimt produktų penkiose kolekcijose; su „Bokšto SPA“ ir restoranu „Lokys“ – karališkus ritualus ir medžioklės vakarienę; su gidais – ekskursijas Vilniuje ir Kaune bei dvidešimt vienos stotelės audiogidą pačios legendinės karalienės Barboros balsu.
Ji tai vadina istorijų dizaino laboratorija, kuruojama platforma ir bendruomene: senosios legendos nusipurto dulkes ir virsta šiuolaikiniu dizainu, skoniais bei patirtimis, nes geros istorijos kuriamos ne po vieną. Šiandien projektas peržengia Lietuvos ribas ir aplink Vilniuje įvykusią istoriją buria penkiolika didžiųjų Europos slaptų meilių. Šis metodas padeda miestui kurti įvaizdį, įgalina kūrėjus, suvenyrų gamintojus, svetingumo verslą pasinaudoti legenda senojo miesto centro patrauklumui didinti.






Dvi karalienės
Abi parodos gimė iš Julijos idėjos. Lietuvos nacionalinis muziejus ją nurodo kaip parodos „Karalienė, karalystė ir jausmai“ idėjos autorę, Upsalos (Švedija) miestas – kaip parodos „Karalienės“ iniciatorę ir konceptualiąją kuratorę. Ambicinga jos idėja sukurti įtraukią, keliaujančią parodą, rašo muziejus, tapo tarptautine realybe, kai jos įgyvendinimu ėmė rūpintis Lietuvos nacionalinis muziejus: Julija tyrinėja ir kuria Lietuvos renesanso interpretacijas, pasitelkdama parodas ir edukacinius patyrimus, istorinius faktus paversdama šiuolaikinėmis, aukštos vertės patirtimis. Visa abiejų parodų istorija – su skolintojais, komandomis, programomis ir nuotraukomis – papasakota skyriuje Apie › Kartu.
2025 m. Julija į Lietuvos nacionalinį muziejų atvedė dvi Vilniuje ( Lietuva) gimusias karalienes. Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“, kurią ji sumanė ir kuravo su istorike dr. Milda Kvizikevičiūte ir menotyrininke dr. Vaida Ragėnaite, pasakojo Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės ir Švedijos karalienės Kotrynos Jogailaitės gyvenimus kaip pirmoji Lietuvoje hibridinė istorijos, meno ir dizaino paroda. Kitos institucijos idėją vadino paviršutiniška, Lietuvos Kultūros ministerija finansavimo neskyrė; parodą išnešė įtakingų Lietuvos moterų Ambasadorių klubas, globojamas prezidentės Dalios Grybauskaitės. Ji atidaryta Dizaino savaitės metu 2025 m. birželio 4 d. Istorijų namuose ir veikė iki 2026 m. sausio 4 d., su eksponatais iš Švedijos, Vengrijos ir Lenkijos: Oršos mūšio paveikslu iš Varšuvos nacionalinio muziejaus, Barboros skeptru iš Vilniaus katedros kriptų, Kotrynos karūna iš Švedijos.
2026 m. vasario 14 d. ji vėl atidaryta pavadinimu „Karalienės“ Upsalos pilyje Švedijoje, netoli Švedijos Karalienės Kotrynos Jogailaitės karūnavimo ir palaidojimo vietos, kartu su Upsalos meno muziejumi, Lietuvos ir Lenkijos ambasadomis bei kultūros institutais; pirmąją dieną apsilankė daugiau nei du tūkstančiai žmonių. Jos tema, sako Julija, – kaip moterys buvo matomos istorijoje ir kaip šiandien moterys gali keisti situaciją.
03Kūriniai45
Kūriniai













































04Tekstai6
Kaip ji dirba
Julija neatskiria meno nuo naudos. Paveikslas tampa suknelės raštu, suknelė – istorijos kostiumu, istorija – vakariene, žvake, pasivaikščiojimu po senamiestį. Ji dirba telkdama žmones – juvelyrus ir keramikus, šefus ir architektus, kompozitorių, šokolado meistrus – ir surasdama vietą, kurioje kiekvienas gali pridėti tai, ko niekas kitas negalėtų. Pati ji tai vadina durimis: tuo, pro ką praėjęs atsiduri naujoje vietoje.
2008–2018 m. jos prekės ženklas Julia Janus buvo vienas ryškiausių Lietuvos mados reiškinių ir pats kūrė kryptį, o ne sekė tendencijas. Jo drabužiai turėjo būti tarsi antra oda – suteikti sparnus ir būti nejuntami, kad gyvenimas tekėtų toliau. Uždarius parduotuves, ji nepradėjo naujo ženklo. Ėmė kurti kur kas mažiau, tik pagal užsakymą, nedideles kapsules iš savo paveikslų – ir dėmesį nuo kūno perkėlė į Lietuvos miestų istorinius centrus.
Vietos
2018 m. ji kartu su verslo bendruomene suteikė vardą keturioms Vilniaus ( Lietuva) senamiesčio gatvėms, kuriomis turistų grupės praeidavo nesustodamos: Stiklo kvartalas – kadaise auksakalių kaimelis, vėliau miesto stiklo manufaktūrų vieta, dar vėliau – pirmasis žydų getas. Ji subūrė ten veikiančius verslus į bendruomenę, iškabino meną virš gatvių ir sugalvojo priežasčių užsibūti – nuo stiklo festivalio iki Šv. Martyno dienos. Jos kuruojama ARTerija, galerija po atviru dangumi, kas šešis mėnesius keičia instaliacijas ir išsiunčia jas į kitus miestus, kad gatvę verta būtų aplankyti, o jos parduotuvės galėtų gyvuoti.
Julijos ir Petro sumanytas prekės ženklas „Slapta meilė“ išaugo iš to paties darbo – iš įsitikinimo, kad vietą sudaro jos istorijos, o gera, gerai papasakota istorija gali nešti visą miestą. 2021 m. Vilniaus ( Lietuva) meras įvertino jos indėlį į vietokūrą; 2025 m. ji įvedė dvi Vilniuje gimusias karalienes į Nacionalinį muziejų, o 2026 m. – į romaną.
Jos pačios pasakojimas apie Stiklo kvartalą tikslus. Keturios gatvės – Stiklių, Gaono, Žydų ir Antokolskio – XV a. buvo auksakalių kaimelis, XVI a. – stiklo manufaktūrų vieta, XVII a. – pirmasis žydų getas, ir du šimtmečius tai buvo aktyviausia miesto prekybos erdvė; tačiau keičiantis kultūroms jų sluoksniuotos istorijos liko nepapasakotos. 2018 m. kvartalo verslo ir kultūros bendruomenė jam suteikė vardą. Stiklių gatve žmonės tik praeidavo – trumpindami kelią nuo Rotušės aikštės į Dominikonų gatvę ar didelėmis turistų grupėmis, per tris dienas aplankančiomis tris Baltijos šalis ir nepaliekančiomis pinigų vietos verslui. Jos dizaino atsakymas – ARTerija: galerija be sienų, kurios instaliacijos keičiasi kas šešis mėnesius, parenkamos taip, kad rezonuotų su vietos paveldu, o paskui keliauja į kitus Lietuvos miestus – Dubingius, Anykščius, Rokiškį, – kad menas tekėtų gatvėmis lyg kraujas venomis, o vietos, kur jis kabo, taptų būtinomis aplankyti. Ji veikia su savivaldybėmis ir vietos verslu, o jos parodas galima išsinuomoti ir eksponuoti kitur.
Aplink ji sugalvojo priežasčių sustoti: Stiklo dizaino ir meno festivalis, kai virš gatvės kabojo Petro Vitrum; Šv. Martyno diena; spurgų festivalis Senatorių pasaže; Vilniaus „ Lietuva) dailės akademijos studentų paroda Šviesos slėpynės Jono Meko skersvėjyje 2023 ir 2024 m.; Amalų vainikai – dvidešimt penkios stiklo karoliukų kompozicijos, po kuriomis per Kalėdas bučiuojamasi, vėliau rodytos Trakuose ir Anykščiuose. Save ji vadina durimis – žmogumi, kuris suveda žmones ir įkvepia kultūriniams, socialiniams, vizualiniams ir ekonominiams pokyčiams, – o šiandien kuria vietokūros strategijas Šiaurės Europos senamiesčiams.






Menas: tapyba, skulptūra, instaliacija
Nuo 2020 m. Julija pirmiausia kuria kaip menininkė. Jos paveikslai – dideli kvadratiniai akrilo darbai drobėje, 100 ar 120 centimetrų kraštinės, kartais su putomis ir tekstile: Gyvas vanduo, Žuvis ir Fuksija (2021), Baltija, Paupys ir Saviraiška (2022), Tak tak tak (2023), Kiaušinis ir tamprės. Jie tiesiogiai maitina jos dizainą: kapsulėje Trys + viena (2021), sukurtoje namuose per pandemiją, trijų paveikslų – Ir tik žiežirbos lėks, Gyvas vanduo, Slapta mintis – ir vienos skulptūros Žalia šviesa – seno, dėl nulūžusio kaklo neparduoto pirmųjų parduotuvių manekeno torso – fragmentai virto drabužių raštais, sukurtais su „Art-on“ ir „Due.“; lookbook’ui ji pati buvo modelis, fotografuota savo namuose.
Jos skulptūra ir instaliacijos priklauso gatvei. Skersvėjo arka (2022) – auksinė plieno arka su šviesa viduje – pagerbia dailininką Ferdinandą Ruščicą ir jo Auksinį kambarį, nutapytą gyvenant Užupyje, ir žymi perėjimą tarp senamiesčio ir Užupio, primindama, kad miestas – atviras audinys, kuriame vietos užtenka kiekvienam ir jo kūrybai. Užupio baldai (2024) vaizduoja legendinės kišeninės aludės nuolatinius lankytojus – intelektualus ir Dailės akademijos dėstytojus, kurių pokalbiai išsilieja į Angelo aikštę ir kuriuos kaimynai meiliai vadina „baldais“. Parodai Į kairę su Petru ji sukūrė Sugarbaby – minkštą, pūkuotą, apgaulingai saldų šiandienos Užupio veidą – ir Nuleistas rankas, penkių metrų pločio tekstilinę užuolaidą-skulptūrą. Su Petru ji sukūrė ir Auksinį turinį bei Barboros ir Žygimanto Augusto bronzinės skulptūros projektą (2024) skirtą įženklinti žymiausią Lietuvos sotinės, Vilniaus legendą, užgimusią XVI amžiuje.
Kaip Sije Verski – išgalvotas lietuviškų šaknų turintis olandų menininkas, kurį ji su Petru sukūrė 2022 m., – ji Jono Meko skersvėjyje ( Vilnius, Lietuva) pakabino World Goes Bananas – Maurizio Cattelano kūrinio Comedian repliką iš geltonų lietpalčių ir darbo drabužių; vėliau Skersvėjo uodegą (2023) – skalbinius virš studentų parodos, kurios angliškas pavadinimas reiškia ir „eskizo uodegą“; ir Gabrielius nusiėmė sparnus ir nuėjo į dušą (2023) – džiūti pakabintus raudonus angelo sargo sparnus: „Mano angelas sargas po dušo nusidažė lūpas raudonai.“ Jos kūrinius galima įsigyti, išsinuomoti arba užsisakyti.
Mada, 1988–2018
Julija pradėjo 1988 m. siuvėjos padėjėja Vilniaus (Lietuva) modelių namuose ir tapo Julia Janus prekės ženklo, veikusio šešiasdešimtyje šalių, savininke. Pirmasis jos prekės ženklas – individualus siuvimas pagal kiekvieno kliento poreikius – rengė žymiausius šalies politikus: pirmąsias damas, prezidentus, ministrus ir ambasadorius, žmones, kurių drabužiai turi padėti dirbti ir pristatyti šalį moderniai ir autentiškai. Vėliau ji buvo Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės stilistė.
Be jos įtakos neapsiėjo gatvės mada. Prekės ženklas Kalės vaikas, kurtas su dizaineriais Antanu Miežansku ir Ruslanu Rybakovu, prasidėjo kaip jaunų hipsterių drabužių koncepcija ir išaugo į kapsules maištingiems vyrams ir moterims; jo pradžia buvo ir reivo eros Lietuvoje pradžia, juo vilkėjo „Lemon Joy“, Marijonas Mikutavičius, Martynas Starkus, Samas („Tangomania“), Alanas Chosnau ir Aras Veberis („Naktinės personos“), Linas Ezopas Karalius (ZAS) – tai buvo maišto, alternatyvios raiškos ir autentiškumo ženklas.
2008–2018 m. jos vardo prekės ženklas buvo vienas ryškiausių Lietuvos mados reiškinių: holistinė baltiško identiteto drabužių ir gyvenimo būdo koncepcija moterims ir vyrams, kuri ne sekė tendencijas, o jas kūrė, todėl jos dizainas nepaseno. Ji apėmė viską aplink kūną: papuošalus kaip sėkmės amuletus, kurtus su juvelyrėmis Renate Pukis, Warwa, Vilte Žilėnaite ir Solveiga Gutaute iš medienos, sidabro, aukso, deimantų, rubinų, vario ir pušų spyglių, taip pat gumos, stiklo ir molio; autorinius indus su keramikais Roku Dovydėnu ir Agne Kondrataite ir žvakes, kurių vaškas į namus atneša Baltijos kvapą; Akmenis – akmenų formos pufus ir krėslus koncepcinėms parduotuvėms – ir Medieną ir kristalus – vietinės medienos baldus su „Swarovski“ gamykloje inkrustuotais kristalais, sukurtus su medžio skulptoriumi Ryčiu Zaveckiu; koncepcines parduotuves, suprojektuotas su architektu Gediminu Stoškumi kaip Šiaurės Baltijos patirtį; kompozitoriaus Viliaus Tamošaičio („GeraiGerai“) garso takelį iš jos pajūryje įrašytų laivų, paukščių, varpų ir žmonių balsų; ir Madą ir maistą – keturis albumus su prekės ženklų ekspertė Victoria Diaz ir grafikos dizaineriu Pauliumi Budrikiu, kuriuose geriausi Baltijos šefai jos drabužiams atsakė patiekalais.
Ji rengė atlikėjus, televizijos asmenybes ir tarptautinių konkursų dalyvius, kūrė kostiumus režisieriaus Arvydo Lebeliūno spektakliams ir dirbo prie dailininko ir režisieriaus Aruno Rutkaus filmo. Šiandien visa tai virsta mokymu: jos paskaita apie prekės ženklo istoriją ir pamokas skirta kiekvienam, kuriančiam tarptautinių ambicijų dizaino prekės ženklą.










Mokymas ir paskaitos
Julija turi tris, jos žodžiais, „subrendusias“ paskaitas: apie jos vardo prekės ženklo istoriją ir pamokas – kiekvienam, kuriančiam ar auginančiam dizaino prekės ženklą (2–3 val.); Miestas akių lygyje – kūrybinės vietokūros dirbtuves savivaldybėms, bendruomenėms ir vystytojams, norintiems rasti vietos tapatybę ir strategiją, kaip erdvę paversti investuotojus, lankytojus ir gyventojus traukiančia vieta (3–6 val.); ir Slapta meilė – apie tai, ką Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto istorija gali duoti Lietuvos turizmui, lyginant su geriausia pasaulio praktika.
Kas porą metų ji priima praktikantus bent trims mėnesiams – rinkodaros, dizaino, verslo, meno vadybos, menotyros, komunikacijos ar politikos studentus – kurti šiaurinio senamiesčio vizijas vietokūros, rinkodaros, dizaino, kuravimo, galerijų vadybos ir bendruomenių srityse, ir dažnai su jais dirba ir toliau; veda dirbtuves aukštosiose mokyklose dizaino ir technologijų studentams, kartu kuriant darbą pasirinkta tema, – kaip Pinhole Geek, arba " Rebel Queen" vyriškų ir moteriškų drabužių kolekcijos, sukurtos su vienos seniausių Lietuvos siuvimo mokyklų moksleiviais ir mokytojais.
Laive
RAW laive Julija nuskaitys kiekvieną vietą per jos dvasią – maršruto salų, pakrančių ir uostamiesčių kultūros ženklus, identitetą, amatus, spalvas, istorijos įženklinimą ir įveiklinimą. Ji pavers tai tyrimu, jei vietos akcininkai sutiks, vietokūros dirbtuvėmis, kurios padeda surasti savosios kultūros ir vietos sinergija ir būdus pritraukti lankytojus. Esant poreikiui, kurs instaliacijas, kur įmanoma kartu su tais, kurie išlaiko gyvus amatus ir vietos DNR ženklus, ir saugos kelionės istorijas: legendas, meilės istorijas ir pakeliui sutiktus žmones, užrašomas ir pasakojamas laivui judant – taip, kaip ji tai darė Vilniui.
05CV62
Dabar: „Slapta meilė“
Svarbiausi kūriniai



Parodos
Mada ir dizainas

Vietokūra ir kuravimas

Socialiniai projektai
Išsilavinimas, narystė ir apdovanojimai
Bendradarbiavimas su partneriais
06Galerija193
Galerija

































































































































































































Laiškai iš laivo
Rašome tada, kai turime ką papasakoti: dabar iš Vilniaus, vėliau iš laivo ir iš jūros. Išplaukimo dieną sužinosite pirmi.